ramulėlis

ramulė̃lis sm. (2) LBŽ, Jnš, Sk žr. ramunėlė: Ramulẽliais šiltais pridedi, i pra[e]ina Ad. Ramulẽlių išviriau, perkošiau, persunkiau Str. Aš sau [rėškiau] ramulelį, broliui dobilelį (d.) Tvr.